Gintarinė valstija .

Buy at € 6.95 Продавец Knyguklubas.lt

Product description

Naujame Sauliaus Spurgos romane Amerikos lietuvis Vitas Janulis atvyksta į Lietuvą, kur kartu su Lietuvos policininkais tiria plazmovizijos žvaigždės nužudymą. Romano veiksmas stumtelėtas į ateitį, tačiau tik  tam, kad dar labiau išryškėtų besiskleidžiančios dabarties Lietuvos svajonės ir seni bei iš naujo besikuriantys mitai. Lietuva, tapusi 51-ąja JAV valstija, pabrėžtinai puoselėja savotiškai suprantamas tautines tradicijas. Knygos herojai – mokslininkai, verslininkai, politikai, menininkai, policininkai, klestintys ir krentantys bedugnėn, šaltai apskaičiuojantys ėjimus ir truputį kvaištelėję. Tarp jų driekiasi šiurpių nusikaltimų gija. Mėgindamas praskleisti nusikaltimų paslaptį Vitas Janulis supranta, kad svarbiausia jam, kaip ir daugeliui žmonių, atrasti savo vietą, savo šaknis. Tai būtina, tačiau šis kelias kupinas lemtingų pavojų, ypač jei pasiryžti juo eiti iki galo.
 
Apie autorių:
Saulius Spurga (g. 1961 m.), baigęs Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, dirbo Vilniaus universitete, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio sekretoriate, savaitraštyje “Atgimimas”, “Laisvosios Europos radijuje”, LR Seime. Šiuo metu dėsto M. Romerio universitete; mokslinių tyrinėjimų sritis – Europos Sąjungos politika ir valdymas. Paskelbęs daug publicistikos straipsnių. Kūrybą periodikoje pradėjo spausdinti 1985 m., o 2000 m. pasirodė pirmasis romanas “Pasaulio vidurys”.
 
“Tai romanas apie ateities iliuzijų ir galimybių erotiką, o ne apie erotikos iliuzijas ir galimybes, nors to irgi, kaip dera, esama romane. “Gintarinėje valstijoje” neeklektiškai susipina detektyvo, distopijos, satyros, tam tikra prasme net politinio romano elementai. Tai romanas – enciklopedija, romanas – paradoksas, romanas – nuotykis, kuriame gerai jausis bet koks skaitytojas. Daugybė kultūrinių – istorinių aliuzijų neįvaro “Gintarinės valstijos” skaitytojo į kampą, bet, priešingai, kuria išmoningą literatūrinį pasaulį, kuriame visgi svarbiausia yra nuotykis, skaitymo malonumas, greitis. Derėtų nepamiršti retai pasitaikančios taip išpuoselėtos, turtingos romano kalbos tekstūros, spalvingo žodyno, pavydėtinos technologinės vaizduotės. Visų svarbiausia, manau, kad tai yra gyvas, veržlus dabarties kūrinys, kuriame nesunku atpažinti šiuolaikinio pasaulio spazmus ir godas, kuriame gali pažinti ir atpažinti žmogų, ieškantį savo santykio su aplinka, technologiniu progresu, nepakeitusiu žmogaus šerdies – ieškoti savo prasmės.” Julius Keleras